Naujiena

„Pagrindinis mūsų prioritetas – produkcijos kokybė. Ilgamečiai partneriai Lietuvoje žino, jog galime užtikrinti produkcijos kokybės stabilumą, žino, jog visada gaus aukščiausios rūšies dolomito ar granito skaldą. Tuo tarpu lenkai mumis patikėjo tik po dviejų metų tikrinimo“, – pasakoja „Milsa“ įmonių grupės vadovas Mantas Makulavičius.

Įtampą rinkoje keliantys veiksniai

Pasakodamas apie „Milsa“ įmonių grupės veiklą, M. Makulavičius kalba apie augimą jau 4 metus iš eilės. 2018 m. bendros grupės pardavimo pajamos siekė beveik 31 mln. eurų: tai penktadaliu daugiau lyginant su 2017 m. (25, 4 mln.) ir bene du kartus daugiau nei 2015 m.  (18,5 mln.).

Nors rezultatai įspūdingi – išlikti konkurencingiems ne taip paprasta.

„Konkurencija didelė ne tik mūsų sektoriuje, bet ir tarp kelininkų. Rangovai įsprausti į griežtus rėmus, tarpusavyje konkuruoja kaina, todėl ir žaliavos tiekėjams spaudimas išlaikyti stabilumą didžiulis. Nors bendrai ekonomika auga, visi esame priversti dirbti mažomis sąnaudomis“,  – sako M. Makulavičius.

Įtampą rinkoje ypač kelia augantys gamybos kaštai. Per pastaruosius metus darbo užmokestis kilo ~30 proc., elektros sąnaudos pagamintai tonai – 27 proc., kuro sąnaudos – 15 proc. Granito žaliava brango 10 proc., kaip ir gavybos mokestis bei pervežimai geležinkeliu.

„Kad energiniai ir kiti kaštai mažėtų nesitikime. Girdėjome planus šiais metais elektros energiją branginti ketvirtadaliu. Pagal mūsų prognozes, dyzelino kaina turėtų kilti 14 proc., o benzino – apie 8 proc. Jei Lietuvos geležinkeliai įgyvendins savo pažadus, tikėtina, kad pervežimas vagonais brangs 1,2 karto“, – dėsto M. Makulavičius.  

Kaštus amortizuojantys sprendimai  

Kaip žinia, dolomito ir granito skalda yra palyginti pigus produktas. Todėl vienas iš reikšmingų faktorių, kuriuo galima sėkmingai sužaisti rinkoje – logistika. Yra paskaičiuota, kad produkcijos pervežimas galutinę kainą gali išauginti iki 50 proc.

„Ieškome vidinių rezervų, kaip optimizuoti veiklą, ar savo sąskaita išlaikyti stabilumą, – sėkmingos veiklos šydą šiek tiek praskleidžia M. Makulavičius. – Taip pat siūlome įvairiausius logistinius sprendimus: produkciją galima pasiimti pas mus, galime pristatyti ir į objektą. Vežame tiek autotransportu, tiek geležinkeliu arba taikome kombinuotą pristatymo būdą, ieškome kaip perkrovimo operacijas pasiūlyti geriausia įmanoma kaina.“

Tačiau labiausiai veiklos efektyvumas, pasak „Milsa“ įmonių grupės vadovo, priklauso nuo investicijų. Į technologinį atsinaujinimą bei naują įrangą vien pernai buvo investuota apie ~ 4 mln. eurų.

Tuo pačiu 2018 m. pradžioje buvo pakeistas ir prekybos modelis: didmeniniai pardavimai sutelkti bendrovėje „Milsa“, o gamyba sukoncentruota gamybinėse įmonėse AB „Klovainių skalda“, UAB „Granitinė skalda“ ir UAB „Granitas“.

„Šiems metams irgi turime nemažai planų. Jau pasirašėme sutartį dėl ES paramos projektui, kurio bendra vertė netoli 1 mln. eurų“, – sako M. Makulavičius.

Ko galime pasimokyti iš lenkų

Šiuo metu „Milsa“ įmonių grupė dalyvauja ne viename stambiame projekte: tiekia skaldą Kauno LEZ vykstančioms statyboms, europinių „Rail Baltica“ geležinkelio ir „Via Baltica“ automagistralės statybai Lietuvoje ir Lenkijoje, keliems projektams Latvijoje.

„Konkurencija kaimyninėse šalyse ne ką mažesnę nei Lietuvoje, – pastebi M. Makulavičius. – Tačiau kas stebina, ypač Lenkijoje, tai valstybinis požiūris į investicijas. Yra labai aiškus planas keleriems metams į priekį: kiek ir kokie keliai bus tvarkomi, koks darbų planas, kokios investicijos suplanuotos ir t.t.“

Tuo tarpu Lietuvoje rangovinės organizacijos savo planus tegali dėliotis pusmečiui į priekį. Savo ruožtu veiklą planuoti sunkiau ir žaliavos tiekėjams, tad norėtųsi daugiau aiškumo iš šalies kelių infrastruktūros politiką formuojančių institucijų.

„Jeigu užsakymų mastą žinai vos keliems mėnesiams į priekį, sudėtinga planuoti ne tik plėtrą, bet ir investicijas. Jeigu nusimatai pirkti naują įrangą ar techniką, tai gali užtrukti metus dvejus. O ko reikės tuomet, mes galime tik spėti“, – sako M. Makulavičius.

Be to, „Milsa“ įmonių grupės vadovas pastebėjo, kad tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje vietiniai rinkos žaidėjai yra labiau apsaugoti nei pas mus. Nors ir skelbiami atviri tarptautiniai konkursai, svetimšaliams čia patekti sudėtinga.

Sužaidė kokybės korta

Lenkijoje vykdomas projektas didelės apimties: tiesiamas „Via Baltica“ kelias nuo Lietuvos sienos su Lenkija iki pat Varšuvos. „Milsa“ įmonių grupė turėjo įrodyti ne tik produkcijos kokybę, tikrino ir grupės pajėgumus, patikimumą, reputaciją.

„Nors turėjome visus europinius sertifikatus, prieš įsileidžiant mūsų produkcija į Lenkiją, buvome tikrinami bene dvejus metus“, – pasakoja M. Makulavičius.

Vertinant skaldos kokybę, iš pradžių buvo daromi įvairūs produkcijos bandymai Lenkijos laboratorijose, pernai pirmieji nedideli skaldos kiekiai buvo testuojami kelio bandomuosiuose ruožuose. Realus tiekimas didesniais kiekiais prasidėjo tik šiais metais.

Kalbėdamas apie ateitį, „Milsa“ įmonių grupės vadovas Mantas Makulavičius sako, jog Lietuvos rinka išlieka prioritetine. Tuo pačiu priduria, jog kaip ir kiti rinkos dalyviai laukiantis proveržio: stambesnių valstybinių projektų, platesnio užmojo planuojant kelių infrastruktūros projektus ir, aišku, atitinkamo finansavimo.

„Jau šiuo metu Lietuvoje stebime nemažai teigiamų pokyčių. Stiprėja kelių kokybės kontrolė, planuojama tolimesnė „Via Baltica“ plėtra, vis daugiau dėmesio Lietuvos geležinkeliai skiria vidinių geležinkelių tvarkymui, „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui“, – optimizmu dalinasi M. Makulavičius.